Psichodinaminės Psichoterapijos efektyvumas
Informacija ruošta pagal Jonathan Shedler, University of Colorado Denver School of Medicine, „The Efficacy of Psychodynamic Psychotherapy“, 2010.
Ar psichoterapija yra efektyvi? Daug ir dažnai tenka girdėti panašių abejonių, ypač kvestionuojančių jos pagrįstumą, patikimumą, naudą asmenybės gyvenimo kokybei. Žmonės vis dar labiau tiki burtininkais, šamanais, horoskopais, kortomis ar pan.
Mano ir kitų kolegų džiaugsmui vis daugiau atsiranda įrodymų, grįstų moksliniais tyrimais, patvirtinančių psichodinaminės psichoterapijos veiksmingumą ir efektyvumą.
Žemiau noriu Jus supažindinti su esminiais skiriamaisiais psichoterapijos bruožais, taip pat pateikti įrodymus patvirtinančius psichodinaminės psichoterapijos patikimumą.
Kas yra psichodinaminė psichoterapija
- Pagrindinis dėmesys skiriamas emocijų raiškai. Yra skatinama emocijų išraiška ir emocijų tyrinėjimas. Terapeutas padeda į žodžius įterpti emocijas, suprasti jų prieštaringumą, paslėptą baimę, atpažinti emocijas, kurias bandoma paslėpti. Yra pripažinta, kad emocinė įžvalga nėra tas pats, kas intelektualinė įžvalga. Žmogus gali daug žinoti, bet taip nieko ir nesuprasti. Supratimas atsiranda, kuomet žmogus savo giliausiame sielos lygmenyje pajunta proto ir jausmų rezonansą, kuris ir yra pagrindinis pokyčių variklis.
- Tyrinėjamas vengimas patirti neigiamas mintis ir jausmus. Žmonės gali užsiimti pačiais įvairiausiais dalykais vien tik tam, kad negalvoti ar nejausti to, kas yra nemalonu. Asmeninių santykių rėmuose yra nekalbama, vėluojama, pamirštama. Tai vengimo būdai, kuriais yra atkreipiamas dėmesys, kad santykiuose vyksta kažkas, kas yra nemalonu, bet dėl subjektyvių priežasčių yra vengiama kalbėti. Panašios situacijos atsikartoja ir terapiniame ryšyje, todėl terapeutas aktyviai stebi ir tyrinėja vengimo būdus ir prasmes.
- Dominuojančių temų, pasikartojančių įvykių analizė. Psichodinaminės krypties psichoterapeutai analizuoja besikartojančias temas, įvykius paciento gyvenime, santykiuose, jausmuose. Kartais pacientas to nesupranta. Kiti, supranta, tačiau nežino ką daryti, kad tai liautųsi. Pavyzdžiui: vyras užmezga tokius romantinius santykius su moterimis, kurios jam yra emociškai nepasiekiamos.
- Praeities įvykių supratimas. Praeitis nėra pagrindinis diskusijų objektas terapijos metu, tačiau tai yra labai svarbi dalis. Nes būtent praeitis, kartais labai aktyviai gyvena dabartyje. Nesupratus savo praeities, negali pilnavertiškai suprasti ir dabarties. Dominuojančios temos ir pasikartojantys įvykiai atkeliauja būtent iš nesuprastos praeities.
- Tarpasmeninių santykių nagrinėjimas. Tai labai svarbi psichoterapijos dalis. Jai yra skiriama labai daug dėmesio. Asmens adaptyvūs ir neadaptyvūs elgesio aspektai, savasties supratimas yra nagrinėjami ypač gausiai tiek objektinių santykių tiek prieraišumo rėmuose, kurie dažniausiai iškyla kaip nemokėjimas patenkinti emocinių poreikių.
- Analizuojami terapiniai santykiai. Paciento ir terapeuto ryšys yra dar vienas labai svarbus terapijos aspektas, kuris labai dažnai tampa ir prasmingu, ir emociškai įkrautu. Šiame terapiniame santykyje tai pat iškyla pasikartojančios temos, atsikartoja asmeniniai santykiai. Pavyzdžiui: asmuo, kuris yra linkęs nepasitikėti kitais, ir į terapeutą gali „žiūrėti“ įtartinai, juo nepasitikėti. Asmuo, kuris bijo nepritarimo, atstūmimo, gali turėti didelių baimių (sąmoningų arba ne), kad terapeutas gali nutraukti psichoterapiją. Asmeninių temų atsikartojimas santykiuose yra unikali galimybė jį gyvai tyrinėti ir perdirbti tam, kad santykiai būtų labiau lankstūs ir labiau atitiktų asmeninius poreikius.
- Analizuojamas fantazijų pasaulis. Skirtingai nuo kitų psichoterapijos rūšių, psichodinaminė psichoterapija yra vienintelė, kuri neturi išankstinės darbotvarkės. Čia pacientai kalba tai, kas jiems ateina į galvą. Kuomet ilgainiui pacientams tai pavyksta, jų mintys, natūraliai pradeda aprėpti labai įvairius aspektus: norus, baimes, fantazijas, svajones ir pan. Tai labai turtingas turinys kuriame atsispindi visa informacija apie tai, kaip žmogus funkcionuoja, čia matosi potenciali galimybė didesniam pasitenkinimui ir prasmingam gyvenimui.
1 lentelė
Kaip psichodinaminė psichoterapija yra efektyvi/veiksminga
Tiek medicinoje tiek psichologijoje vienas plačiai priimtinų būdų skirtų duomenų apibendrinimui yra naudojamas meta – analizės metodas. Šis metodas leidžia palyginti skirtingų studijų rezultatus juos konvertuojant į apibendrintus rodiklius, iš kurių jau galima daryti tam tikras išvadas. Plačiai naudojama metrika yra tikimybės tankis – tai skirtumas tarp gydymo grupės ir kontrolės grupių, išreiškiamas standartinio nuokrypio vienetais. Tikimybės tankis išreikštas 1.0 nuokrypiu rodo, kad pacientai, gaunantys gydymą yra vienu standartiniu nuokrypiu sveikesni nei pacientai negaunantys gydymo. Tikimybės tankis išreikštas 0,8 nuokrypiu yra laikomas didelio poveikio dydžiu; 0,5 vidutinio dydžio, 0,2 – mažo poveikio dydžio. Grafinis vaizdas pateikiamas žemiau.
Tai, kad psichodinaminė psichoterapija yra efektyvi, patvirtina ne mažas skaičius studijų (žr. 2 lentelę):
| Abbas et al. | 2009 | 0.69 | 8 studijos |
| MEsser, Abbas | spaudoje | 0.91 | 7 studijos |
| Leichsenring et.al | 2003 | 1.46 | 14 studijų |
| Leichsenring et.al | 2004 | 1.17 | 7 studijos |
| Anderson, Lambert | 1995 | 0.85 | 9 studijos |
| Abbas et al. | 2006 | 0.97 | 12 studijų |
| Leichsenring et.al | 2008 | 1.8 | 7 studijos |
| De Maat et al. | 2009 | 0.78 | 10 studijų |
2 lentelė
Minėti rezultatai atremia bet kokias kritikų abejones, bet kokius svarstymus, kad tai sritis, kurios mokslas nepagrindžia, ar rezultatų išmatuoti negalima.
Paskutiniai penki tyrimai rodo (žr. lentelę viršuje), kad psichoterapijos nauda siekia ne tik esamą momentą, bet terapijos poveikis išlieka net ir tada, kai terapija yra pasibaigusi. Tai pokyčiai, kurie įtakoja gebėjimą atspindėti savo vidines būsenas ir pokyčiai prieraišumo lygmenyje, taip pat pokyčiai mintyse, jausmuose, elgesyje. Randomizuoti tyrimai patvirtina psichoterapijos efektyvumą gydant depresiją, nerimastingumą, panikos atakas, somatoforminius, valgymo, asmenybės sutrikimus, įvairias priklausomybes.
Taigi, psichoterapijos efektyvumas pasireiškia ne tik simptomų lygmenyje, bet plačiąja prasme, daugeliui psichologinė sveikata tampa daug geresnė: padidėja vidiniai gebėjimai, kurie leidžia gyventi su didesniu laisvės ir galimybių jausmu, žmogus pradeda gebėti naudoti savo talentus efektyviai ir produktyviai, noriai priimti iššūkius; užmegzti prasmingus santykius, kuriuose dera intymumas ir rūpinimasis; atrasti prasmę dalyvaujant socialiniame gyvenime; tapti labiau empatišku, gebėti jautriai reaguoti į kito žmogaus poreikius; gerai jaustis būdamas vienas; vertinti ir teigiamai reaguoti į humorą; adekvačiai reaguoti į grėsmingą situaciją/informaciją; išgyventi ir atrasti prasmę skausmingose situacijose; jausti pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu.
Taigi, psichodinaminė psichoterapija orientuodamasi į nestruktūruotą interviu (pvz. fantazijos ir sapnai), analizuodama paciento patirtį ir iškylančias temas, siedama paciento jausmus ir suvokimą su praeities patyrimais, atkreipdama dėmesį jausmus kurie yra nepriimtini (pvz. pyktis, pavydas), nurodant gynybinius manevrus, interpretuojant pasąmoningus norus, jausmus ir idėjas, fokusuojantis ties terapiniu santykiu, diskusijos objektu, ar kitais svarbiais santykiais paciento gyvenime – yra lyg paukščio Dodo verdiktas (iš knygos „Alisa stebuklų šalyje“): „Laimėjo visi ir visiems turi būti išdalinti prizai“!