Panikos atakos – nusiraminkite, Jūs tikrai gyvensite

Kalbėti apie panikos priepuolius pradėsiu nuo jos apibrėžimo, nes labai dažnai ateinantys pacientai baiminasi, kad jie patiria padidintą širdies ritmą, oro trūkumą, galvos svaigimą ir kt., tačiau po detalesnio pokalbio paaiškėja, kad tai panikos atakos, kurias pacientas patiria jau ne pirmą kartą, tačiau kreipimosi metu, jos būna labiau intensyvios.

Panika tai kraštutinė nerimo forma. Asmuo išgyvenantis paniką jaučia ypatingai didelę baimę, pasimetimą, gali pradėti elgtis neadekvačiai situacijoje, kurioje nėra tikro pavojaus, bet asmens ji suvokiama kaip grėsminga. Panika kartais gali virsti panikos ataka arba peraugti į panikos sutrikimą, kuomet asmuo jaučia baimę dėl galimos panikos atakos, ypač viešoje erdvėje. Asmenims, dažnai patiriantiems panikos atakas arba baimę dėl galimos panikos, rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus dėl pagalbos.

Sindromas, kuris šiai dienai yra vadinamas panikos sutrikimu buvo pastebėtas ir aprašytas dar labai seniai (1895 / 1962). Z. Froidas šį sindromą vadino nerimo neuroze ir manė, kad jos kilmė yra somatinė.

1994 m. Amerikos psichiatrijos asociacija išleido diagnostikos vadovą psichikos sutrikimams klasifikuoti DSM – IV (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders). Jų suformuluotas panikos sutrikimo apibrėžimas galioja iki šiol.

Panikos sutrikimas susideda iš esamų panikos atakų, kurios apibūdinamos kaip intensyvi baimė ar diskomfortas ir tęsiasi mažiausiai vieną mėnesį, pasireiškia pokyčiais elgesyje ir nuolatiniu susirūpinimu arba nerimu dėl galimo panikos atakos pasikartojimo. Panikos sutrikimas dažniausiai yra lydimas agorafobijos – didelių erdvių baimės, iš kurių išėjimas gali būti komplikuotas ir kuriose asmuo išvysto baimę, trikdantį simptomą, dėl kurio patiria gėdą ar panikos ataką. Agorafobija dažniausiai verčia riboti keliones ar išvykas.

Panikos atakos paprastai prasideda staiga, dažniausiai yra nenuspėjamos, nors asmens patiriamas nerimas galėjo trukti jau kurį laiką; paprastai trunka tik trumpą laiko tarpą nuo 5 iki 30 minučių, todėl kartais gali pasitaikyti tik kartą gyvenime arba net kelis kartus per dieną. Panikos atakos dažnai turi akivaizdų „paleidimo mechanizmą“, pavyzdžiui: bauginantis įvykis, vieta, asmuo. Tačiau gali atsirasti ir be jokios priežasties, nors dauguma terapeutų mano, kad panikos priepuoliai paprastai turi paaiškinimą, juos galima atrasti ir spręsti.

Kas sukelia panikos priepuolius nėra iki galo aišku, tačiau labiausiai akcentuojamos kelios priežastys: viena vertus asmuo gali turėti genetinę predispoziciją panikos sutrikimui išsivystyti, kur tam tikri faktoriai gyvenime „paleidžia“ panikos priepuolius; kita priežastis (psichodinamiškai orientuota) būna grįsta santykių problemomis, sunkumais toleruojant ir suprantant vidines emocines patirtis, pasąmoningais konfliktais apie pyktį, separaciją (atsiskyrimą), seksualumą.

Dauguma tyrimų patvirtina, kad asmenys patirdami panikos ataką, išorinius stresorius apibūdino susijusius su emociniu/psichologiniu atsiskyrimu/netektimi nuo tėvų ar kitų reikšmingų asmenų, padidėjusiais lūkesčiais savo atžvilgiu. Tyrimai atskleidžia, kad įvykiai dažnai susiję su patirtimi vaikystėje, kur tėvai/globėjai buvo suvokiami kaip keliantys baimę, grėsmingi, kontroliuojantys, kritiški ir reiklūs.

Svarbu pabrėžti, kad panikos atakos priepuoliai grėsmės gyvybei nekelia, nebent yra kitų papildomų sveikatos problemų, dėl kurių būtina pasitarti su gydytoju. Kitais atvejais, pirminis pokalbis su specialistu ir nusiraminimas, kad „neinu iš proto“, padeda susidėlioti gydymo planą. Gydymo būdai gali būti įvairūs, daugelis jų efektyvūs: galite rinktis kognityvinę psichoterapiją (būdas, kurio metu išsiaiškinsite kaip jūsų mintys ir veiksmai įtakoja panikos atakas); pagalbos grupes; relaksaciją; pagalbinę priemonę – medikamentus (benzodiazepinų grupės) malšinančius patį simptomą, bet nesprendžiančių priežasties; gilesniam suvokimui ir ilgalaikiam efektyvumui – psichodinaminė psichoterapija.

Pirmoji pagalba sau nutikus panikos priepuoliui:

1. Priimti, priimti, priimti! Kuo labiau sugebate priimti tai kas vyksta su Jumis, tuo mažiau kyla baimės.
2. Pasistenkite išlikti ramūs, nepabėkite! Kuo labiau stengsitės išvengti, tuo daugiau problema gilės.
3. Kvėpuokite giliai nuo pilvo pačios. Kitu atveju, kvėpuojant per diafragmą, aktyvinama simpatinė nervų sistema, t.y. širdies plakimas, kraujospūdis, prakaitavimas.
4. Kartokite sau „..Ir tai praeis..“. Įsivaizduokite, kad gydytojas Jums paskyrė priminti sau šiuos žodžius, nepriklausomai nuo patiriamų gąsdinančių simptomų.

Per pastaruosius 30 metų stipriai pasistūmėta gydant panikos ataktas, todėl specialistai dirbantys su šiomis problemomis gali efektyviai padėti suprasti sutrikimo mąstą ir jį spręsti. Svarbiausiai išdrįsti kreiptis ir nebijoti sąžiningai ir drąsiai pažvelgti į savo proto gilumą.