Straipsnis „EGO gynybos mechanizmai“

GYNYBOS MECHANIZMAI – KAS TAI?

Kartą Zigmundas Froidas yra pasakęs, kad „Gyvenimas nėra lengvas!“ Ego – „Aš“ – sėdi pačiame sosto viduryje ir yra apsuptas galingų jėgų: realybės; visuomenės normų, kurias reprezentuoja Superego; Id – už kurios slepasi biologija, instinkai, varos. Kuomet Id ir Superego kelia neįmanomus reikalavimus Ego, tu pradedi jausti grėsmę, kad patiriamas „užliejantis“ jausmas, ims ir užgrius tave visu savo svoriu. Tas jausmas yra vadinamas nerimu ir jis reikalingas tam, kad įspėtų ir apsaugotų tave, tavo Ego nuo pavojaus, nesvarbu ar jis yra realus, ar tik taip tau subjektyviai atrodo.
Taigi, psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas dar senais 1894, 1896 m. supažindino tuometę, sustabarėjusią Viktorijos laikų, visuomenę su Ego gynybos mechanizmais. Jo dukra, Anna Froid 1937 m., eidama savo tėvo pėdomis, pateiktus gynybos mechanizmus ne tik išplėtojo, bet taip pat ir papildė. Vėlesnių laikų psichoanalitikai taip pat yra prisidėję prie Ego gynybų tikslinimo ir plėtojimo.
Ego įdarbina visą arsenalą gynybos mechanizmų tam, kad efektyviai susitvarkytų su konfliktais ir kylančiomis problemomis. Visi jie veika pasąmoniame lygmenyje ir padeda apsisaugoti nuo nemalonių jausmų (pvz. nerimo) arba subjektyviame lymenyje „blogus“ jausmus, mintis paverčia „gerais“.
Ego nuolatos yra įtakojamas ID bei ribojamas Superego. Būdamas tokioje sąveikoje jis turi atremti tikrovę taip, kad visos vidinės struktūros veiktų darniai ir ekonomiškai. Štai dėl ko tu kartais sunkiai sulaikai vidinį, sunkiai sulaikomą šauksmą „gyvenimas nėra lengvas“. Jei Ego yra priverstas pripažinti savo silpnumą, tu jauti nerimą kurį sukelia išorinės situacijos arba stiprios ID jėgos, arba jauti kaltę dėl keliamų Superego reikalavimų.

KAM REIKALINGOS EGO GYNYBOS?

Visi mūsų prisiminimai – geri, blogi, nemalonūs ar malonūs nėra pamirštami net tuomet kai jie slepiami mūsų pasąmonėje. Jie ne tik ten saugiai slepiasi, bet ir stipriai įtakoja mūsų elgesį ir sprendimus mums patiems to sąmoningai nesuvokiant. Jėgos, kurios saugo skausmingas ar socialiai nepriimtinas mintis, jausmus ir prisiminimus nuo sąmonės yra vadinamos gynybos mechanizmais. Pasąmonėje nuolatos vyksta kova tarp noro patenkinimo, kurį kelia ID ir tą norą slopinančių gynybos mechanizmų. Tu naudoji gynybos mechanizmus tam, kad apsaugotum save nuo nerimo, gėdos, kaltės ar pykčio jausmų, kurie kyla tuomet kai jauti grėsmę, arba, kitaip tariant, tuomet kai tavo ID arba Superego tampa per daug reiklūs Ego. Jie taip pat turi įtakos tavo pasaulio, tarpusavio santykių suvokimui, savigarbos išsaugojimui. Gynybos mechanizmai nėra tavo sąmoninga kontrolės sistema, jie priskiriami pasąmonės veiklai. Pasąmonė kartu su Ego naudoja vieną ar kelis gynybos mechanizmus tam, kad tave apsaugotų nuo įtampą keliančių situacijų, kas yra visiškai natūralu ir normalu, tai lyg kūrybinis prisitaikymas prie gyvenimiškų situacijų. Gynybos mechanizmai tampa problema tik tuomet, kai naudojami per daug neproporcingai, ar atvirkščiai – nepakankamai, bet tuomet jau vystosi įvairūs sutrikimai.

EGO GYNYBOS MECHANIZMŲ FORMAVIMASIS

Psichoanalizės kūrėjai mano, kad žmogus yra linkęs vienomis Ego gynybomis naudotis labiau, kitas lyg ir nustumdamas į šalį. Tos Ego gynybų rūšys, kurios naudojamos dažniausiai ir nulemia žmogaus individualumą bei jo problemų įveikos stilių ar būdą. Ego gynybų rinkinys yra sudėtingų tarpusavyje sąveikaujančių faktorių rezultatas, kuriam susiformuoti įtakos turi mažiausiai keturi elementai: įgimtas temperamentas; ankstyvoje vaikystėje patirtų traumų pobūdis; tapatinimasis – Ego gynybos, kurių formavimuisi įtakos turi išoriniai pavyzdžiai, arba autoritetai (draugai, mokytojai, tėvai, kino aktoriai); afektų pastiprinimas – Ego gynybos, kurios tarsi turi didesnį palaikymą (pvz. yra labiau tikėtina, kad vaikas, kuris vaikystėje daugiau dėmesio susilaukdavo įskaudinęs jaunesnį brolį, suaugusiame amžiuje dėmesio sieks mažiau socialiai priimtinais būdais, bus mažiau jautrus aplinkiniams). Taigi, pasąmoninis problemų sprendimo pasirinkimo būdas yra didžiąja dalimi apspręstas mūsų ankstyvosios patirties ir artimos aplinkos. Todėl vaikų auginimas tiek namuose, tiek vaikų darželiuose yra sritis, kuri reikaluja ypatingo dėmesio, atsakingumo ir nuovokumo.

GYNYBOS MECHANIZMŲ PAVYZDŽIAI

Gynybos mechanizmų sąrašas yra labai ilgas. Žemiau pateikiamos tik pačios pagrindinės gynybos mechanizmų formos.

Išstūmimas – Tai pats pirmasis Z. Froido aprašytas ego gynybos mechanizmas. Tai pasąmoningas mechanizmas, kurį Ego naudoja tam, kad nerimą keliančios mintys nepatektų į sąmonę. Čia dažniausiai kalbama apie kaltės jausmus, kuriuos sukelia Superego. Tai nėra labai sėkminga gynyba ilgalaikėje perspektyvoje, nes į pasąmonę ištumti norai, mintys, jausmai, ilgainiui vis tiek ima kelti nerimą. Pavyzdžiui: Agresyvios mintys apie tos pačios lyties tėvą Edipo komplekso metu yra išstumiamos.
Neigimas – Išorinių įvykių suvokimas yra blokuojamas. Jei situacija kelia per daug nerimo, tu gali tiesiog atsisakyti tai patirti. Kaip jau gali įsivaizduoti tai primityvi ir pavojinga gynyba, nes niekas negali nuneigti realybės ir pabėgti ilgam laikui.
Pavyzdžiui: Rūkantys asmenys gali neigti, kad rūkymas jiems kaip nors kenkia, arba smurtą patirianti moteris, galvoja, kad ji nusipelnė bausmės dėl to, kad pridegė blynai.
Projekcija – Nepriimtinos mintys, jausmai (pyktis, seksualinės fantazijos), motyvai yra priskiriami kitam asmeniui.
Pavyzdžiui: Tu gali ant ko nors pykti. Tačiau tavo Superego sako, kad pyktis yra blogai, todėl tu gali puikiai išspręsti problemą galvodama, kad tai kiti pyksta ant tavęs.
Pakeitimas – Impulso patenkinimas (dažniausiai tai yra pyktis) naudojant pakeistą objektą, kuirs negali pasipriešinti ar yra silpnesnis.
Pavyzdžiui: Jei tave supykdė darbe kolegos ar vadovas, grįžusi mano, gali nuskriausti savo šunį, nepelnytai apkaltinti sutuoktinį ar vaiką – tai lyg simboliniai, realaus taikinio, pakaitalai.
Regresija – Psichologiniame brandos lymenyje žingsnis atgal, ypač tuomet kai patiriamas stresas.
Pavyzdžiui: Hospitalizacija labai dažnai kelia norą, kad mumis būtų pasirūpinta, mes patys jaučiamės tarsi bejėgiai, elgiamės kaip vaikai.
Sublimacija – Impulso patenkinimas (pvz. pyktis) naudojant pakeistą objektą socialiai priimtinu būdu. Tai panašus gynybos mechanizmas kaip ir Pakeitimas, tačiau labiau akcentuojama socialiai priimtina jausmų raiška. Sublimacija, Z. Froidui, buvo kertinis civilizuoto gyvenimo akcentas.
Pavyzdžiui: Sportas padeda susitvarkyti su pykčiu konstruktyviu būdu. Taip pat įvairios meno formos. Dažnos meno atstovų gyvenimo istorijos byloja apie sudėtingas ir nelaimingas patirtis.
Identifikacija su agresoriumi – Koncentracija į negatyvius buožus arba bruožus kurie kelia baimę.
Pavyzdžiui: Jei yra kas nors ko tu bijai, baimę galima nugalėti tampant tokiu pat kurio yra bijama.
Racionalizacija – Tai kognityvinis faktų paaiškinimas tam, kad kylančios emocijos atrodytų mažiau gasdinančios. Racionalizacija dažniausiai yra naudojama sąmoningame lygmenyje siekiant save pateisinti. Kitaip tariant esi dažnai linkusi tikėti savo pačios melu. Jei tavo Ego labai jautrus, kai kurie pasiteisinimai yra daromi taip lengvai, kad net pati nepastebi.
Reakcijos formavimas – Tai Ego gynyba užeinanti už neigimo ribų ir asmuo elgiasi priešingai nei jaučiasi ar mąsto. Tokiu būdu Id yra patenkinamas, o Ego, su savo tikraisiais motyvais, ignoruojamas. Tai kas jaučiama sąmoningame lymenyje yra priešinga tam, kas vyksta pasąmonėje.
Pavyzdžiui: meilė virsta neapykanta, gėda – moralizavimu ir pasibjaurėjimu, ypatingai kalbant apie seksualumą.

Žemiau, nurodytame teste, gali pasitirinti tai, kaip supratai informaciją apie Ego gynybos mechanizmus, gal būt tai geriau padės pažinti save..
1. Artūrui diagnozuojamas vėžys. Jis pradeda labai domėtis savo liga, daug skaito literatūros, domisi naujausiais klinikiniais tyrimais. Kokį gynybos mechanizmą Artūras naudoja?
– Intelektualizacija (teisingas)
– Regresija
– Sublimacija
– Išstūmimas
2. Martyno darugai ir šeina yra įsitikinę, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Tačiau Martynas to nepripažįsta, neigia, jam alkoholio vartojimas nekelia jokių rūpesčių. Koks tai gynybos mechanizmas?
– Išstūmimas
– Racionalizacija
– Neigimas (teisingas)
– Pakeitimas
3. Darbe kyla konfliktas tarp Marijos ir jos vadovo. Kuomet grįžta namo, ji netikėtai užsipuola savo vaikus ir vyrą. Kokį gynybos mechanizmą naudoja Marija?
– Racionalizacija
– Neigimas
– Reakcijos formavimas
– Pakeitimas (teisingas)
4. Agnė dažnai jaučiasi pikta ir patiria nerimą, dėl to nusprendžia užsirašyti į karate sporto klubą, tam, kad išveiktų savo emocijas. Kokio tai gynybos mechanizmo pavyzdys?
– Sublimacija (teisingas)
– Projekcija
– Pakeitimas
– Išstūmimas
5. Koks gynybos mechanizmas yra brandus?
– Išstumimas
– Sublimacija (teisingas)
– Pakeitimas
– Regresija
6. Vaiva dažnai skundžiasi ir piktinasi, dėl darbe paskiriamų užduočių, su kuriomis jai yra sunku susidoroti, dėl to patiria įtampą, dažnai vėluoja į darbą. Kuomet įmonės vadovas jai pasiūlė išeiti iš darbo, ji apkaltino įmonės bendradarbius dėl apkalbų, tačiau nesistengė suprasti, kad ją atleido dėl nekokybiško darbo atlikimo. Kokį gynybos mechanizmą naudoja Vaiva?
– Pakeitimą
– Neigimą
– Racionalizaciją (teisingas)
– Sublimaciją