Jurga Gužauskienė

Jurga Gužauskienė

Psichoterapeutė

Kodėl ir kada verta lankyti psichoterapiją

Tam, kad kreiptis į psichoterapeutą, tinka visos kitos įprastinės priežastys dėl kurių kam nors gali reikėti konsultacijos su bet kurios srities psichikos sveikatos atstovu, tačiau psichoanalitinės/psichodinaminės srities psichoterapeutas yra geriausias pasirinkimas, nes būtent šios srities specialistai Jums suteiks patį išsamiausią atsakymą apie Jūsų problemas. Tai gali apimti nerimo jausmus, depresiją, panikos priepuolius, obsesijas ir kompulsijas. Asmeninės savybės, kurios tiek asmeniniame tiek profesiniame gyvenime vaidina svarbų vaidmenį, taip pat gali būti giliai ir plačiai suvoktos su profesionalo pagalba.

Galbūt Jūs turite problemų darbiniuose santykiuose – pasikartojantys nusivylimai, nesutarimai su vadovu, apatiškumas santykiuose su draugais ar kolegomis, somatiniai skundai – visa tai gali būti viduje esančio emocinio konflikto ir/ar tam tikrų praradimų išraiška. Tai pavyzdžiai, kai konsultacija su psichoterapeutu gali būti labai naudinga.

Tam, kad paskambinti psichoterapeutui, problemos nebūtinai turi būti labai sunkios. Užtenka jausti nerimą ar sunkumą įvardinant savo būsenas, jausmus. Yra žmonių, kurie, pavyzdžiui, išorinėje aplinkoje yra labai gerai adaptuoti, tačiau viduje yra labai sutrikę. Kitaip tariant, jei Jums rūpi kaip Jūs gyvenate, rūpi gyvenimo kokybė, tai priežastis konsultacijai.

Psichoterapija padeda tvarkytis su psichikos sutrikimais, vidiniais konfliktais, didina savęs suvokimą ir laisvės jausmą. Nors mums ir patinka fantazuoti apie nuostabų pasaulį esantį šalia, realybė dažnai būna kupina nuosmukių ir pakilimų. Lygiai taip pat gyvenime yra laikas, kai mums reikia finansininko padėsiančio apsaugoti savo finansinius srautus, ar architekto namams gražinti – pokalbis su profesionalu apie asmeninius iššūkius gali būti labai vertingas, padėsiantis atrasti gebėjimus, patirti prasmę ir laisvę, nevaržant praeities įvykiams.

Yra svarbu suprasti, kad poreikis pagalbai yra normalus siekiant labiau suprasti savo gyvenimo kelią. Įžvalga, supratimas ir perspektyvos įgyjamos terapijos metu gali būti didžiausia Jūsų investicija į asmeninę autonomiją.

 

Kas vyksta sesijos metu

Santykiai, netgi psichoterapiniai, neturi iš anksto numatytų taisyklių, jiems nėra būdingos rigidiškos nuostatos. Žinoma, jei pirmos sesijos metu jūs jaučiatės pernelyg nelaimingu, geraiu susirasti kitą terapeutą. Jei jūs jaučiatės pakankamai gerai ir sesijos pabaigoje kyla noras sugrįžti, terapiją verta pradėti. Tokiu atveju, jūsų paprašys ateiti dar vidutiniškai keturis kartus, po kurių bus sutarta dėl visos terapijos eigos. Labai svarbu pradžioje nevertinti, veikia psichoterapija ar ne, ar jums patinka terapeutas ar ne, ar jis man gali padėti ir panašiai. Per daug anksti spręsti, kad būtų galima daryti išvadas.

Sesijos jus turi mažumėlę intriguoti ir vykstantys pokalbiai neturi būti panašūs į pokalbius su draugais. Jūs turėtumėte jausti naujus postūmius viduje, netgi tuomet kai bus nejauku girdėti įvairius klausimus apie save. Jums turėtų kilti iki tol nebuvusio smalsumo, dėl savo patirties, poelgių, jausmų ir kaip visa tai yra susiję, jausmas. Jei jums kyla klausimų ar kitų neaiškumų apie save, apie tai kas vyksta sesijoje, visuomet klauskite terapeuto.

Žinoma, sesijos metu svarbiausia yra įžvalga. Jūs tikrai sužinosite kuomet tai įvyks. Jūs pajusite, kad jaučiatės labiau tikri, labiau atviri, turintys daugiau vilties, energijos, jūsų simptomai dings.

Svarbu: kalbant apie praeitį, terapijos tikslas nėra ką nors apkaltinti dėl tam tikrų praeities nuoskaudų, skriaudų, svarbiausia yra suprasti kas atsitiko ir kokį pėdsaką jumyse tai paliko, kas atsitiko su jumis kažkada seniai, dėl ko dabar vis dar galite blogai jaustis.

Kas vyksta sesijose kai jos įsibėgėja, sunku iš anksto numatyti, nes tai per daug asmeniška. Jei simptomai dingsta vidutiniškai per 15 sesijų, pasipriešinimas kuris slepia tikrąsias problemas iškyla vidutiniškai po 20 sesijų. Jūsų asmeninis kelias į laisvę ir žinojimą yra per daug nenuspėjamas, kad jį būtų galima aprašyti.

Psichodinaminės psichoterapijos efektyvumas / veiksmingumas

Psichodinaminės Psichoterapijos efektyvumas

Informacija ruošta pagal Jonathan Shedler, University of Colorado Denver School of Medicine, „The Efficacy of Psychodynamic Psychotherapy“, 2010.

Ar psichoterapija yra efektyvi? Daug ir dažnai tenka girdėti panašių abejonių, ypač kvestionuojančių jos pagrįstumą, patikimumą, naudą asmenybės gyvenimo kokybei. Žmonės vis dar labiau tiki burtininkais, šamanais, horoskopais, kortomis ar pan.

Mano ir kitų kolegų džiaugsmui vis daugiau atsiranda įrodymų, grįstų moksliniais tyrimais, patvirtinančių psichodinaminės psichoterapijos veiksmingumą ir efektyvumą.

Žemiau noriu Jus supažindinti su esminiais skiriamaisiais psichoterapijos bruožais, taip pat pateikti įrodymus patvirtinančius psichodinaminės psichoterapijos patikimumą.

Kas yra psichodinaminė psichoterapija

  1. Pagrindinis dėmesys skiriamas emocijų raiškai. Yra skatinama emocijų išraiška ir emocijų tyrinėjimas. Terapeutas padeda į žodžius įterpti emocijas, suprasti jų prieštaringumą, paslėptą baimę, atpažinti emocijas, kurias bandoma paslėpti. Yra pripažinta, kad emocinė įžvalga nėra tas pats, kas intelektualinė įžvalga. Žmogus gali daug žinoti, bet taip nieko ir nesuprasti. Supratimas atsiranda, kuomet žmogus savo giliausiame sielos lygmenyje pajunta proto ir jausmų rezonansą, kuris ir yra pagrindinis pokyčių variklis.
  2. Tyrinėjamas vengimas patirti neigiamas mintis ir jausmus. Žmonės gali užsiimti pačiais įvairiausiais dalykais vien tik tam, kad negalvoti ar nejausti to, kas yra nemalonu. Asmeninių santykių rėmuose yra nekalbama, vėluojama, pamirštama. Tai vengimo būdai, kuriais yra atkreipiamas dėmesys, kad santykiuose vyksta kažkas, kas yra nemalonu, bet dėl subjektyvių priežasčių yra vengiama kalbėti. Panašios situacijos atsikartoja ir terapiniame ryšyje, todėl terapeutas aktyviai stebi ir tyrinėja vengimo būdus ir prasmes.
  3. Dominuojančių temų, pasikartojančių įvykių analizė. Psichodinaminės krypties psichoterapeutai analizuoja besikartojančias temas, įvykius paciento gyvenime, santykiuose, jausmuose. Kartais pacientas to nesupranta. Kiti, supranta, tačiau nežino ką daryti, kad tai liautųsi. Pavyzdžiui: vyras užmezga tokius romantinius santykius su moterimis, kurios jam yra emociškai nepasiekiamos.
  4. Praeities įvykių supratimas. Praeitis nėra pagrindinis diskusijų objektas terapijos metu, tačiau tai yra labai svarbi dalis. Nes būtent praeitis, kartais labai aktyviai gyvena dabartyje. Nesupratus savo praeities, negali pilnavertiškai suprasti ir dabarties. Dominuojančios temos ir pasikartojantys įvykiai atkeliauja būtent iš nesuprastos praeities.
  5. Tarpasmeninių santykių nagrinėjimas. Tai labai svarbi psichoterapijos dalis. Jai yra skiriama labai daug dėmesio. Asmens adaptyvūs ir neadaptyvūs elgesio aspektai, savasties supratimas yra nagrinėjami ypač gausiai tiek objektinių santykių tiek prieraišumo rėmuose, kurie dažniausiai iškyla kaip nemokėjimas patenkinti emocinių poreikių.
  6. Analizuojami terapiniai santykiai. Paciento ir terapeuto ryšys yra dar vienas labai svarbus terapijos aspektas, kuris labai dažnai tampa ir prasmingu, ir emociškai įkrautu. Šiame terapiniame santykyje tai pat iškyla pasikartojančios temos, atsikartoja asmeniniai santykiai. Pavyzdžiui: asmuo, kuris yra linkęs nepasitikėti kitais, ir į terapeutą gali „žiūrėti“ įtartinai, juo nepasitikėti. Asmuo, kuris bijo nepritarimo, atstūmimo, gali turėti didelių baimių (sąmoningų arba ne), kad terapeutas gali nutraukti psichoterapiją. Asmeninių temų atsikartojimas santykiuose yra unikali galimybė jį gyvai tyrinėti ir perdirbti tam, kad santykiai būtų labiau lankstūs ir labiau atitiktų asmeninius poreikius.
  7. Analizuojamas fantazijų pasaulis. Skirtingai nuo kitų psichoterapijos rūšių, psichodinaminė psichoterapija yra vienintelė, kuri neturi išankstinės darbotvarkės. Čia pacientai kalba tai, kas jiems ateina į galvą. Kuomet ilgainiui pacientams tai pavyksta, jų mintys, natūraliai pradeda aprėpti labai įvairius aspektus: norus, baimes, fantazijas, svajones ir pan. Tai labai turtingas turinys kuriame atsispindi visa informacija apie tai, kaip žmogus funkcionuoja, čia matosi potenciali galimybė didesniam pasitenkinimui ir prasmingam gyvenimui.

grafikas
1 lentelė

Kaip psichodinaminė psichoterapija yra efektyvi/veiksminga

Tiek medicinoje tiek psichologijoje vienas plačiai priimtinų būdų skirtų duomenų apibendrinimui yra naudojamas meta – analizės metodas. Šis metodas leidžia palyginti skirtingų studijų rezultatus juos konvertuojant į apibendrintus rodiklius, iš kurių jau galima daryti tam tikras išvadas. Plačiai naudojama metrika yra tikimybės tankis – tai skirtumas tarp gydymo grupės ir kontrolės grupių, išreiškiamas standartinio nuokrypio vienetais. Tikimybės tankis išreikštas 1.0 nuokrypiu rodo, kad pacientai, gaunantys gydymą yra vienu standartiniu nuokrypiu sveikesni nei pacientai negaunantys gydymo. Tikimybės tankis išreikštas 0,8 nuokrypiu yra laikomas didelio poveikio dydžiu; 0,5 vidutinio dydžio, 0,2 – mažo poveikio dydžio. Grafinis vaizdas pateikiamas žemiau.

Tai, kad psichodinaminė psichoterapija yra efektyvi, patvirtina ne mažas skaičius studijų (žr. 2 lentelę):

Abbas et al. 2009 0.69 8 studijos
MEsser, Abbas spaudoje 0.91 7 studijos
Leichsenring et.al 2003 1.46 14 studijų
Leichsenring et.al 2004 1.17 7 studijos
Anderson, Lambert 1995 0.85 9 studijos
Abbas et al. 2006 0.97 12 studijų
Leichsenring et.al 2008 1.8 7 studijos
De Maat et al. 2009 0.78 10 studijų

2 lentelė

Minėti rezultatai atremia bet kokias kritikų abejones, bet kokius svarstymus, kad tai sritis, kurios mokslas nepagrindžia, ar rezultatų išmatuoti negalima.

Paskutiniai penki tyrimai rodo (žr. lentelę viršuje), kad psichoterapijos nauda siekia ne tik esamą momentą, bet terapijos poveikis išlieka net ir tada, kai terapija yra pasibaigusi. Tai pokyčiai, kurie įtakoja gebėjimą atspindėti savo vidines būsenas ir pokyčiai prieraišumo lygmenyje, taip pat pokyčiai mintyse, jausmuose, elgesyje. Randomizuoti tyrimai patvirtina psichoterapijos efektyvumą gydant depresiją, nerimastingumą, panikos atakas, somatoforminius, valgymo, asmenybės sutrikimus, įvairias priklausomybes.

Taigi, psichoterapijos efektyvumas pasireiškia ne tik simptomų lygmenyje, bet plačiąja prasme, daugeliui psichologinė sveikata tampa daug geresnė: padidėja vidiniai gebėjimai, kurie leidžia gyventi su didesniu laisvės ir galimybių jausmu, žmogus pradeda gebėti naudoti savo talentus efektyviai ir produktyviai, noriai priimti iššūkius; užmegzti prasmingus santykius, kuriuose dera intymumas ir rūpinimasis; atrasti prasmę dalyvaujant socialiniame gyvenime; tapti labiau empatišku, gebėti jautriai reaguoti į kito žmogaus poreikius; gerai jaustis būdamas vienas; vertinti ir teigiamai reaguoti į humorą; adekvačiai reaguoti į grėsmingą situaciją/informaciją; išgyventi ir atrasti prasmę skausmingose situacijose; jausti pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu.

Taigi, psichodinaminė psichoterapija orientuodamasi į nestruktūruotą interviu (pvz. fantazijos ir sapnai), analizuodama paciento patirtį ir iškylančias temas, siedama paciento jausmus ir suvokimą su praeities patyrimais, atkreipdama dėmesį jausmus kurie yra nepriimtini (pvz. pyktis, pavydas), nurodant gynybinius manevrus, interpretuojant pasąmoningus norus, jausmus ir idėjas, fokusuojantis ties terapiniu santykiu, diskusijos objektu, ar kitais svarbiais santykiais paciento gyvenime – yra lyg paukščio Dodo verdiktas (iš knygos „Alisa stebuklų šalyje“): „Laimėjo visi ir visiems turi būti išdalinti prizai“!