Darbo laikas:
Pirmadieniais - Penktadieniais
Konsultacijos vyksta tik iš anksto laiką suderinus telefonu.
+370 620 88663

Narcizmas – norma versus patalogija

Būti Narcizu yra blogai, ar ne? Jei atliksite „Google“ paiešką, rasite daug daugiau neatsakytų klausimų nei turėjote iki tol šiuo klausimu: „Kas yra narcizmas?“ , „Ar jūsų partneris yra narcizas?“,  „Ar aš esu narcizas?“.  Daugelis pacientų ateinančių į psichoterapiją būtų labai nustebinti išgirdę, kad jiems trūksta sveiko/brandaus narcizmo bruožų. Ir apskritai ar yra toks dalykas kaip sveikas narcizas?

Nors mokslas yra tvirtai įrodęs, kad narciziniai sutrikimai yra priskiriami tarp vienų sunkiausių klinikinių problemų skirtų asmenybės gydymui, šiame trumpame įraše norisi pabrėžti, kad narcizinė asmenybė ir jos sprendžiamos vidinės dilemos ne visada yra patologinės ir keliančios sunkumų, nors spaudoje ar kitoje viešoje erdvėje dažniausiai galima sutikti įrašus apibrėžiančius tik šios asmenybės ypatingai neigiamus aspektus. Šioje trumpoje apžvalgoje apie narcizmą pateikiami pagrindiniai skiriamieji bruožai tarp sveiko narcizmo ir ribinio lygmens narcizmo bruožų, kur pastarasis visuomeninėje yra labiau paplitęs ar net gi dominuojantis, tuo tarpu sveikas, specialistų tarpe yra laikomas kaip ideali siekiamybė psichoterapijos rėmuose, nors socialinėje erdvėje tokių aukštai funkcionuojančių asmenybių tikrai galima sutikti.

Kaip jau minėjau Narcizinės asmenybės funkcionavimo būdai gali būti skirstomi net į kelis lygmenis, nuo aukščiausiai funkcionuojančio, prie labiausiai sutrikusio. Tai gali būti taikoma kalbant ne tik apie narcizinę asmenybę, bet ir apie daugelį kitų. Campbell, W. Keith (2011) išleistame vadove apie narcizmą dirbant su kitais žymiais mokslininkais ypač nuodugniai ir išsamiai aprašo šios asmenybės funkcionavimo ir gydymo ypatumus.

Autorius struktūriškai ir laipsniškai apibūdina narcizinę asmenybę pradedant nuo pačio aukščiausio ir geriausiai funkcionuojančios lygmens, įvardindamas tai kaip sveiką narcizmą. Sveikas narcizmas yra apibūdinamas tokiomis charakteristikomis kaip gerai integruotas savasties jausmas arba kitaip tariant Aš jausmas, kuris atspindi žinojimą savo silpnų ir stiprių pusių; Aš jausmas yra gerai atskirtas kuo kitų asmeniui svarbių objektų, o tai leidžia asmeniui save integruotai matyti/apibūdinti praeityje, dabartyje, ateityje. Toks stabilus Aš jausmas leidžia darniai reguliuoti savęs vertinimą nepriklausomai nuo permainų tiek išorinėse aplinkybėse, tiek keičiantis asmeniniams santykiams, kur savivertės reguliavimas yra glaudžiai susijęs su reliatyviai darnia ir individualizuota vertybių sistema, įsitikinimais. Sveikas narcizmas leidžia mėgautis santykiais su kitais tiek asmeninėje erdvėje, tiek darbiniuose santykiuose, įgyvendinant ambicingus sumanymus ar kuriant, ypač akcentuojant galimybę patenkinti savo poreikius ir troškimus be būtinybės įsivelti į konfliktus ir gyventi reliatyvioje harmonijoje su savais principais ir moralinėmis vertybėmis.

J.F. Masterson (1981) išleistoje knygoje „Narciziniai ir ribiniai sutrikimai“ taip pat sutinka, kad pastaraisiais dešimtmečiais terminas „Narcizmas“ yra pernelyg dažnai siejamas su psichopatologija, tuo tarpu sveikas narcizmas pražiūrimas ar netgi nepastebimas. Autorius cituoja Z. Froidą, kuris nurodo, kad sveikas narcizmas yra libidinis (seksualinės varos energija, pasireiškianti kaip gyvenimo instinktas) investavimas į save, kur augimas ir asmens emocinė branda leidžia adekvačiai reguliuoti savęs vertinimą, atrandant savo unikalius interesus.

Einant keliais laipteliais žemyn, aplenkiant neurotinį asmenybės funkcionavimo lygmenį ir kalbant apie labiau pažeistą – ribinį lygmenį, nesunkiai pastebimi ryškūs pokyčiai. Tokiems individams aukščiau aprašyti bruožai išnyksta, tačiau priskiriamos tokios savybes, kurios pradeda kelti rimtų problemų tiek socialinėje erdvėje, tiek asmeniuose santykiuose. Paprastai ribinio organizacijos lygmens narcizai yra labai jautrūs stresui, jų nerimo tolerancijos slenkstis yra žemas, agresyvių impulsų patenkinimas socialiai priimtinais būdais (sublimacija) yra ribotas, impulsų kontrolė sutrikdyta, dažnai patiria sunkumų darbe ir artimuose/intymiuose asmeniniuose santykiuose, jiems būdingas ryškus lūžis/skėlimas tarp idealizuotų ir nuvertintų vidinių aspektų, kur nuvertinti vidiniai aspektai nepripažįstami, todėl labai dažnai priskiriami/projektuojami išoriniai aplinkai, tačiau idealizuotas savęs aspektas ir kai kurių kitų objektų idealizavimas tampa vyraujančiu narciziniu – grandioziškumo bruožu, vieša deklaracija – Aš ypatingas. Aš ypatingo/grandioziško vaizdo palaikymas yra labai nelanksti asmenybės savybė, todėl ilgainiui jos santykiai tampa riboti dėl nuolatinės grėsmės jų grandioziškumui. Kiti asmenys jiems yra lyg atspindys jų nuvertintų ir idealizuotų savybių, kurie apibrėžia jų Aš jausmą.  Psichinių gynybų tikslas – apsaugoti individą nuo jausmo, kad Aš esu nevertingas, tačiau tokio funkcionavimo kaina yra nuskurdę santykiai su kitais. Pvz.: ribinės struktūros narcizinis pacientas pasakoja savo žmonai, kad jis nebuvo paaukštintas darbe, nes jo santykiai su kolegomis yra prasti. Paciento nuostabai, žmona sutiko su jo kolegų vertinimu pabrėždama, kad jo santykiai su ja ir vaikais lygiai tokie pat blogi. Pacientas nieko nesuprato, tik pasakė, kad jis yra labiau kompetentingas nei kad visi jo kolegos.

 

 

 

Similar Articles