Jurga Gužauskienė
Kas yra/nėra psichoterapija

Kas yra/nėra psichoterapija

Galbūt daugiau nei bet kuri kita profesija, psichoterapija yra negailestingai ir dažnai ironizuojama. Tikriausiai kiekvienas televizijos kanalas yra kada nors rodęs serialą ar jo epizodus, kurių puikus džiaugsmo šaltinis buvo nemokantis ar ekscentriškas psichoterapeutas. Deja, tiesa yra ta, kad daug nekompetentingų gydytojų prisideda prie iškreipto ir neigiamo suvokimo visuomenėje apie šią profesiją. Tad žemiau išvardinsiu tai, kas galbūt padės Jums geriau suprasti kas yra ir kas nėra psichoterapija.

Psichoterapija nėra „masažas“. Tai tikrai nėra besąlygiškai pozityvi patirtis, nors kartias tai jos dalis. Labai svarbu jausti, kad jūs galite pasitikėti terapeutu, bet tai nebūtinai jums leis visuomet jaustis patogiai. Kartais psichoterapija gali labai liūdinti, atrodyti vangi, betikslė. Bet kuriuo atveju, pokyčius jūs turite matyti savo elgesyje, mąstyme, bei tiksluose kurių siekiate.

Psichoterapija nėra patarimas. Savo aplinkoje jūs tikriausiai ir taip daug girdite patarimų, nuo kurių gausos kartais net pasimetate. Tad psichoterapeutas tikrai nėra dar vienas patarėjas visais gyvenimo klausimais. Psichoterapijos tikslas yra pačiam išgirsti savo balsą, savo poreikius ir įgauti drąsos juos įgyvendinti. Psichoterapeutas nesakys ką jums daryti su jūsų santuoka, karjera, įkyrumais, nerimu. Terapeutas veikiau padės suprasti kas su jumis vyksta, kur link tai veda ir padės rasti sprendimą. Gal būt kitą kartą bus lengviau. Kaip senoje patarlėje, kuri mums yra puikiai žinoma: duokite žmogui žuvį ir vienai dienai jis nejus alkio, tačiau išmokius jį žvejoti, jis galės savimi pasirūpinti visą likusį gyvenimą.

Psichoterapija yra kažkas tarp patarimo, palaikymo, naujų įgūdžių mokymo, mokymo apie jausmus ir elgesį, kas veda žmogų prie įžvalgos. Įžvalga nėra intelektualus suvokimas, tai labai asmeninė patirtis, kuomet suvokimas ateina iš pačios sielos gelmių.

Kalbant labiau moksliniais terminais, psichoterapija yra nemedikamentinis gydymo būdas, turintis daug istorinių pavadinimų („analitinė psichoterapija“, „psichodinaminė psichoterapija“, „į įžvalgą orientuota psichoterapija“). Psichoanalitinė terapija yra psichologinis gydymo metodas, kilęs iš psichoanalizės, tad pripažįsta nesąmoningumo, psichinio determinizmo, perkėlimo bei priešpriešinio perkėlimo (kontraperkėlimo) fenomenų vystymąsi bei penkias „metapsichologines“ perspektyvas į žmogaus psichiką.

Psichoanalitinė terapija kaip psichologinės pagalbos būdas, remiasi psichoanalizės teorija (S.Freud), teigiančia, kad ankstyvieji santykiai su tėvais, vaikystės patirtis bei vėlesni meilės, praradimų, seksualumo ir mirties išgyvenimai sudaro nesąmoningą mūsų psichikos struktūros pagrindą, įtakojantį mūsų kasdienį psichologinį funkcionavimą. Šis nesąmoningas patyrimas, kuris kartu yra ir mūsų psichologinių galimybių ir psichologinių konfliktų šaltinis, atsispindi ir mūsų tarpasmeniniuose santykiuose ir mūsų pačių santykyje su savimi.