Darbo laikas:
Pirmadieniais - Penktadieniais
Konsultacijos vyksta tik iš anksto laiką suderinus telefonu.
+370 620 88663

Ar kada nors galvojote kas Jus daro laimingą? Šeima, pasiekimai, patyrimai, santykiai…Visa tai tiesa. Dauguma žmonių yra laimingi dėl labai panašių dalykų, tačiau nelaimingi ir kenčiantys dėl labai skirtingų.  

Psichoterapijos tikslas nėra padaryti žmogų laimingą, tikslas gyvenimą padaryti labiau prasmingą ir suprantamu visų pirma jam pačiam. Kuomet asmuo tampa labiau suprantamas sau pačiam, aplinka ir kiti jį supantys žmonės taip pat ima jį geriau suprasti, dėl ko gerėja psichologinė sveikata, tarpusavio santykiai, artimi ryšiai, pasiekimai ir pan.

Psichoterapija orientuojasi į kenčiančius žmones. Kančia patiriama dėl pačių įvairiausių priežasčių, apie kurias pacientai dažnai gerai žino, jie puikiai geba įvardinti kas jiems nutiko: panikos priepuolis, depresija, negali išspręsti santykių problemų. Tačiau patirtis sako, kad tai lyg „temperatūra“, kuri gali kilti dėl labai įvairių priežasčių. Tad, dėl ko sukilo, kas atsitiko kad „temperatūra“ pakilo ir bandymas „temperatūrą“ suprasti yra psichoterapijos esmė.

Suprantu, kad nusprendus kreiptis pagalbos norisi žinoti kas yra psichoterapija. Pažintį su psichoterapija pradedu nuo mitų, taip dažnai apipinančius šią mokslo pagrįstą sritį.

Skiltyje „Apie psichoterapiją“ pateikiama glausta informacija, kuri padės plačiau susipažinti apie ką yra šis pagalbos būdas ir ko galima tikėtis lankantis psichoterapeuto kabinete.

 


Mitas:

Tik bepročiai nusprendžia lankyti psichoterapiją.

Realybė:

Netiesa. Žmonės gali nuspręsti lankyti psichoterapiją dėl daugelio priežasčių. Vieni lankosi todėl, kad jaučiasi prislėgti, nerimaujantys, vartoja psichoaktyvias medžiagas. Kitiems reikia pagalbos sprendžiant esminius gyvenimo klausimus: netekus darbo, patiriant skyrybas ar artimo žmogaus netektį. Kitiems reikia padėti surasti pusiausvyrą tarp reikalavimų kylančių iš tėvų pusės, darbdavio ir šeimos; padėti susitvarkyti su liga, su kitais kylančiais sunkumais, reikalavimais, kurie gali užklupti kiekvieną iš mūsų. Psichoterapija gali būti naudinga kiekvienam, ji  padeda tapti labiau efektyviu sprendžiant gyvenimiškas problemas.

Sąstingis susijęs su psichologinės pagalbos gavimu yra vis dar stipri atbaidymo priemonė lankytis pas psichoterapeutą. Tačiau, pamažu pagalbos ieškojimas yra vertinamas kaip asmeninė branda ir atsakomybė prieš save ir savo artimus žmones.  Mokslininkai nuolatos ieškoti naujų patvirtinimų pabrėžiant rūpestį psichikos sveikata, kaip pusiausvyrą tarp proto ir kūno sveikatos. Emocinės problemos gali rodyti tam tikras patiriamas fizines problemas. Kuomet mes fiziškai jaučiamės blogai, mes galime patirti ir emocinių problemų.


Mitas:

Kalbėtis su draugais ar šeimos nariais yra taip pat efektyvu kaip lankytis psichoterapeuto kabinete.

Realybė:

Šeimos ir draugų palaikymas yra labai svarbus jums sunkiu metu. Tačiau psichoterapeutas jums gali pasiūlyti kur kas daugiau nei vien tik pokalbius panašius su draugais ar šeimos nariais. Psichoterapeutai ilgus metus mokosi specifinių mokslų, technikų, dalyvauja praktiniuose užsiėmimuose ir turi kitokių patirčių,  padedančių tapti ekspertais sprendžiant ir suprantant problemas visapusiškai.

Moksliniai tyrimai patvirtina psichoterapijos efektyvumą. Psichoterapeutų naudojamos technikos yra plėtojamos virš šimto metų, kurios apima daug daugiau nei tiesiog pokalbius ar klausimąsį.

Įdomumo dėlei, galite pasiskaityti šiuolaikinių tyrimų atradimų neuropsichoanalizės srityje: http://neuropsa.org.uk/

Taip pat noriu pasidalinti nuoroda, kurioje rasite labai išsamų straipsnį „The Efficacy of Psychodynamic Psychotherapy“ – apie psichoterapijos efektyvumą ir patikimumą: http://jonathanshedler.com/

Psichoterapeutai gali atpažinti elgesio ar minčių šablonus išlikdami objektyvūs. Psichoterapeutai taip pat gali pasidalinti pastebėjimais ar išvadomis dėl jūsų santykių, kurie gali būti panašūs kaip ir jūsų draugų ar šeimos narių, tačiau psichoterapeuto pastebėjimai yra labiau efektyvūs dėl neutralios aplinkos, interpretacijų laike ir sutelkti į jūsų pasitikėjimą ir santykį su artimais žmonėmis. Konfidencialumas turi labai didelės įtakos, kad jūsų rūpesčiai nebus niekam atskleisti. Yra kelios išimtys, kuomet psichoterapeutas, sužinojus apie galimą savižudybę ar žmogžudystę, įsipareigoja pranešti atitinkamoms institucijoms. Tačiau apie tai visuomet yra aptariama iš anksto. Žmonės apsilankę psichoterapeuto kabinete pripažįsta, kad tai vieta, kur pasakoja dalykus, kurių niekam prieš tai nebuvo atskleidę. Jei sunkumai jus kamuoja jau kuris laikas ir savijauta negerėja, gal atėjo metas kreiptis pagalbos pas profesionalus?


Mitas:

Tu gali pats sau padėti jei labai pasistengsi ir išlaikysi pozityvias nuostatas.

Realybė: 

Daug žmonių yra bandę spręsti savo problemas metų metais, tačiau nesėkmingai. Netgi tuomet, jei nusprendžiate pradėti lankytis pas psichoterapeutą, tai nereiškia kad jums nepavyko. Juk savo automobilio taip pat neremontuojate patys. Kai kuriuose problemose gali būti biologinis elementas, dėl kurio jūs vis patiriate nesėkmę, tai gali būti depresija, panikos atakos – tai ypatingai sunkios būsenos ir vienam susitvarkyti yra labai sunku. Tad, jei jums užtenka stiprybes pripažinti, kad jums reikia pagalbos – tai drąsos, brandos ženklas, o ne silpnumo. Ir tai yra pirmas žingsnis geresnės savijautos link.


Mitas:

Psichoterapeutai tik klauso.

Realybė:

Psichoterapeutas pradės psichoterapijos procesą prašydamas apibūdinti, kas jus paskatino kreiptis pagalbos, prašys papasakoti apie savo artimus žmones, aplinką, kurioje jūs gyvenate ar praleidžiate daugiausia laiko. Visa tai svarbu tam, kad kuo geriau jus pažinti ir jums padėti. Psichoterapija yra bendradarbiavimu grįstas procesas, remiasi tarpusavio dialogu ir aktyviu paciento įsitraukimu sprendžiant problemas.


Mitas:

Psichoterapeutas kaltins jūsų tėvus, vaikystės patyrimą ar vaikus dėl jūsų dabartinių problemų.

Realybė:

Vienas iš psichoterapijos etapų yra skiriamas vaikystės, ankstyvos jaunystės ir kitiems svarbiems įvykiams jūsų gyvenime aptarti. Tai padės geriau suprasti jūsų jausmus, patyrimą, įveikimo strategijas. Žvilgsnis į praeitį reikalingas ne kaltinimui, bet supratimui kas su jumis atsitiko.


Mitas:

Jūs lankysitės pas psichoterapeutą labai ilgai ar net visą gyvenimą.

Realybė:

Tai labai individualus procesas, kiekvienas juda savo tempu siekiant spręsti problemas. Vienoje klinikinėje studijoje pusei tiriamųjų pagerėjo po aštuntos sesijos, likusiai daliai po pusės metų. Kiekvienu atveju, tai bus aptarta. Psichoterapeuto tikslas tikrai nėra jus gydyti visą gyvenimą, bet padėti tapti jums geriau funkcionuojančia ir brandžia asmenybė.